артиллерийская граната

artilerinė granata statusas T sritis Gynyba apibrėžtis Granata, šaudoma iš patrankų ir haubicų. Skeveldrinių ir ardomųjų artilerinės granatos korpusas buvo gaminamas iš ketaus, o jame buvo SM ir degtuvas; šarvamušių artilerinių granatų korpusas buvo daromas iš atspariojo ketaus arba plieno. Šarvamušė artilerinė granata degtuvo neturėjo (užtaisas sprogdavo nuo smūgio į šarvą). Artilerinės granatos šaudyti iš pabūklų buvo pritaikytos XVI a. pab., o XVIII a. pradėtos plačiai naudoti. Tuo metu atsirado pabūklas granatomis šaudyti (↑granatsvaidis). XIX a. vid. atsiradus graižtviniams pabūklams, artilerinės granatos tapo artilerijos sviediniu. Iki XX a. vid. skeveldrinį (ardomąjį) sviedinį su nuotoliniu sprogdikliu (brizantinį sviedinį) vadino nuotolinė granata. Tarpukario Lietuvos kariuomenėje granatomis vadino beveik visus artilerijos sviedinius, išskyrus šrapnelius (distancinė granata, brizantinė granata, rikošetuojanti granata, granata be gaištuko – delsiklio ir kt.). atitikmenys: angl. artillery grenade rus. артиллерийская граната ryšiai: dar žiūrėk – granatsvaidis